Tuesday 26th of September 2017

logo

Pirk Lietuvišką Prekę

Pirk Lietuvušką prekę„Pirk prekę lietuvišką!“ Šiuo vis dar populiariu šūkiu besivadovaujantys pirkėjai turėtų atidžiau skaityti lietuviškų maisto produktų etiketes.


Prekybos centruose sparčiai daugėja užsienyje pagamintų, bet lietuviškais prekės ženklais pažymėtų maisto produktų.

„Vilniaus“ duona, „Karūnos“ šokoladas, „Klaipėdos maisto“ dešros, „Obelių“ aliejus, „Bravo“ ledai, „Ragučio“ alus, „Veiverių“ margarinas.

Tai tik keli iš daugelio Lietuvos pirkėjams nuo seno žinomų prekės ženklų, kuriais pažymėti maisto produktai ne visais atvejais pagaminti Lietuvoje.

Vis dažniau tarptautinėms kompanijoms priklausančios Lietuvos bendrovės perkelia dalį gamybos į užsienį. Verslininkai nebijo kaltinimų dėl pirkėjų klaidinimo, mat tikroji kilmės šalis nurodoma ant prekės pakuotės.

Jie tvirtina, jog tokia Vakarų Europoje paplitusi praktika vartotojams netgi naudinga. Žmonėms galima pasiūlyti gerokai didesnį pasirinkimą, kokybiškesnių ir pigesnių prekių.

„Vilniaus“ duona iš Talino

Užsienyje iškepta bendrovės „Vilniaus duona“ ženklu pažymėta duona sudaro iki 10 proc. įmonės produkcijos. Lietuviai jau pamėgo Estijoje kepamą skrudinti skirtą duoną „Toste“ ir sumuštinių duoną „Turtinga“.

„Mus valdanti kompanija turi kepyklas visose Baltijos valstybėse. Kadangi estai specializuojasi kepdami sumuštinių duoną, mes to nedarome, nes pirkti tokią pat įrangą neapsimokėtų“, – „Lietuvos rytui“ teigė bendrovės „Vilniaus duona“ generalinė direktorė Rita Ramanauskienė.

Naujoji duona Lietuvoje po truputį nukonkuruoja tradicinius batonus ir juodą duoną. Tiesa, lietuviai taip pat kepa duoną estams. Šioje šalyje mėgstama ruginė „Močiutės“ duona, pardavinėjama kitu pavadinimu.

„Vilniaus duona“ stato naują kepyklą ir ketina ateityje kepti daugiau duonos, skirtos ne tiktai Lietuvos rinkai.

„Populiariausia masinio vartojimo duona ir toliau bus pardavinėjama šviežia, kepama vidaus rinkoje. Tuo tarpu į Lietuvą vežami tik ilgiau galiojantys produktai“, – sakė R.Ramanauskienė.

Paskatino žmonos noras

Kėdainių bendrovė „Vesiga“, gaminanti „Daumantų“ ženklu pažymėtą majonezą ir marinuojanti daržoves, iš užsienio veža marinuotus agurkėlius ir pomidorus savo sultyse. Lietuvos ūkininkai agurkėlių neaugina.

„Marinuotus agurkėlius mėgstančiai mano žmonai nepatikdavo, kad į Lietuvą vežami agurkėliai būna labai rūgštūs. Todėl mes sukūrėme lietuvio skoniui tinkamesnį receptą ir pradėjome agurkėlius marinuoti Turkijoje“, – pasakojo „Vesigos“ vadovas Saulius Grinkevičius.

Iš tolimų kraštų į Lietuvą vežami ir ledai „Bravo“, „Premia“ ar „Klasika“. Dauguma jų gaminami Estijoje, tačiau įdomesnės – sumuštinio, šokoladinio batonėlio – formos ledų Kauno pieno centras atsiveža iš Ispanijos, Čekijos, Lenkijos ir kitų šalių.

Bendrovė ledų Kaune negamina jau kelerius metus, nuo tada, kai jos savininkai įsigijo naują modernią gamyklą Estijoje. Buvo nutarta, kad plėsti senos Kauno centre esančios gamyklos neapsimoka.

„Visi ledai mūsų rinkai gaminami pagal lietuvių skoniui pritaikytą receptūrą.

Norėdami plėsti asortimentą, užsakėme įmantresnių formų ir išvaizdos ledų iš kitų valstybių“, – sakė bendrovės generalinis direktorius Arūnas Kontautas.

Gaminti visų rūšių ir skonių ledus viename fabrike neapsimokėtų, nes daugybė skirtingos įrangos dėl mažų produkcijos kiekių neatsipirktų.

Globalizacija ir šokoladas

„Karūnos“ ženklu pažymėtos korėtojo šokolado plytelės gaminamos Lenkijoje, šokoladas su apelsinų, aviečių, kavos pupelių gabaliukais – Belgijoje.

Kai kurie saldainiai vežami iš Slovakijos.

Kaune esančioje „Kraft Foods Lietuva“ gaminami „Karūnos“ šokoladiniai batonėliai, tradicinis juodasis ar pieninis šokoladas, saldainiai, taip pat bulvių traškučiai „Estrella“.

Bendrovės Korporacinių reikalų skyriaus projektų vadovas Baltijos šalims Marius Giržadas sakė, kad taip atsitiko, nes tarptautinei kompanijai priklausantys fabrikai Europoje pasiskirstę pagal specializaciją.

Iš Kauno įvairaus skonio ir Lietuvoje mažai žinomų pavadinimų šokoladiniai batonėliai vežami į daugelį Europos valstybių.

„Mes neturime tikslo visų rūšių saldumynus gaminti viename fabrike. Visose tarptautinės bendrovės gamyklose laikomasi aukščiausių kokybės reikalavimų, todėl nebijome naudoti „Karūnos“ ženklo ant Lenkijoje, Belgijoje ar kitose valstybėse pagamintų saldumynų“, – sakė M.Giržadas.

Estiška kiauliena geresnė?

Prieš kelerius metus bankrutavus uostamiesčio bendrovei „Klaipėdos maistas“, įmonės prekės ženklą ir bendrovėje gamintų mėsos produktų receptūrą nusipirko suomiai.

Tačiau garsiųjų Klaipėdos pieniškų dešrelių ir kitų produktų gamybą bendrovė „HK Ruokatalo“ perkėlė į Estiją ir Latviją. Spėjama, jog įsigyti lietuvišką prekės ženklą suomiai nutarė po to, kai nepavyko užkariauti rinkos su savo prekės ženklais.

Dabar kiekviename šalies prekybos centre galima įsigyti kelių dešimčių pavadinimų „Klaipėdos maisto“ prekės ženklu pažymėtų virtų dešrų, dešrelių ir kitokių gaminių. Dauguma pagaminta iš Estijoje užaugintos kiaulienos.

„Estiška kiauliena visuomet buvo geresnė nei lietuviška.

Estijoje ir Latvijoje veikiančiose gamyklose dirba didelę patirtį turintis kolektyvas“, – savo prekes gyrė bendrovės „Klaipėdos maisto mėsos produktai“ vadovas Giedrius Palčinskas.

Aliejus – tik įvežtinis

Žinomiausias Lietuvoje „Obelių“ aliejus, tačiau nuo jo nedaug atsilieka ir „Vilniaus“ aliejus.

Abu prekės ženklai turi savo istoriją, bet visas aliejus spaustas ne Lietuvoje.

Rapsų aliejus dažniausiai vežamas iš Estijos, saulėgrąžų – iš Ukrainos, kukurūzų ir sviesto skonio – iš Vokietijos. Lietuvoje nėra nė vienos įmonės, kuri galėtų aliejų rafinuoti. Jis importuojamas ir pilstomas bendrovėje „Tikras kelias“. Vilniaus ir Obelių aliejaus gamyklos jau seniai bankrutavo.

Bendrovės komercijos direktorius Raimundas Tursa paguodė, kad iš Estijos importuotą rapsų aliejų iš dalies galima vadinti lietuvišku. Dalis rapsų sėklų aliejui spausti užauginama mūsų šalyje.

Taip pat Estijoje pagal „Ragučio“ technologiją gaminamas į skardines pilstomas „Horn“ alus. Prieš porą metų į skardines Estijoje buvo pilstomas ir „Švyturio“ bei „Utenos“ alus.

„Estijoje skardinėse parduodamas alus išpopuliarėjo anksčiau, mes neturime savo linijos. Estai „Ragučio“ alų verda pagal mūsų receptus, mat jie patys geria silpnesnį“, – sakė bendrovės vadovas Vytautas Meištas.

Pavyksta ne visiems

Bendrovė „Fazer kepyklos“ produktus ženklina senuoju „Gardėsio“ vardu. Tačiau ne visa šiam ženklui priklausanti produkcija kepama Lietuvoje.

Meduoliai vežami iš Rusijos, sumuštinių duona – iš Latvijos, įvairios duonelės – iš Estijos.

Įmonės rinkodaros vadovė Žaneta Bosaitė pripažino, kad ne visi bandymai kepti duoną užsienyje buvo sėkmingi. „Gardėsio“ ženklo savininkai prieš kurį laiką nutarė juodą duoną kepti tiktai Lietuvoje, mat užsieniečiams šis darbas sunkiai sekėsi, kokybė buvo prastesnė.

Po kelių mėnesių eksperimento parduotuvių lentynose neliko Lenkijoje pagamintos „Kelmės pieninės“ vardu pažymėtos grūdėtosios varškės. Nors produktas buvo perkamas, jį importuoti į Lietuvą buvo nepatogu dėl logistikos problemų.

Atsivežti užsienyje pagamintus produktus bando „Marijampolės pieno konservai“. Jau pasirodė Estijoje pagaminti varškės sūreliai su šios įmonės ženklu. Marijampoliečiai ketina plėsti šių produktų asortimentą.

Bene daugiausia tokios patirties šalyje turi Vičiūnų grupė.

„Viči“ ženklu pažymėti Lietuvoje ir Estijoje pagaminti žuvies produktai, lenkiškos picos, lietuviška ekologiška duona, iš Prancūzijos vežamos bandelės.

* * *

Pirkėjams rūpi kilmė

Vartotojų apklausos rodo, kad beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų prioritetą teikia mūsų šalyje pagamintiems maisto produktams.

Nemaža dalis pirkėjų pasiryžę už lietuvišką prekę mokėti daugiau, nes mano, kad ji yra kokybiškesnė.

„Lietuviškas cukrus yra brangesnis už lenkišką, tačiau pastarojo parduodame palyginti nedaug“, – vieną iš daugelio pavyzdžių nurodė prekybos tinklo „Iki“ atstovas Tomas Vaišvila. Tiesa, pastaruoju metu išpopuliarėjo kai kurie užsienyje gaminami pieno produktai.

Reklamos agentūros „VRS grupė“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Gintaras Šeputis nesistebi, kad užsienyje maisto produktus gaminančios Lietuvos įmonės juos ženklina žinomais lietuviškais vardais.

„Kiekvienas prekės ženklas turi savo vertę pirkėjo sąmonėje. Nauju ženklu pažymėtą produktą reklamuoti sunkiau, tai daug kainuoja, todėl verslininkai renkasi senus, gerai žinomus pavadinimus“, – sako G.Šeputis.

Jis įsitikinęs, jog žinomos prekės kilmės šalis pirkėjui nėra tokia svarbi kaip kokybė, skonis ar kaina. Kaip pavyzdį jis nurodė sėkmingai Lietuvoje gaminamą gėrimą „CocaCola“ ir „Carlsberg“ alų.

 

Powered by Joomla!. Designed by: Free Joomla Templates, ecommerce hosting. Valid XHTML and CSS.

Mes turime 17 svečius online