Tuesday 26th of September 2017

logo

Ekologiški rūbai

Ekologiški rūbai 

Prieš keletą metų mada ir ekologija buvo visiškai atskiri pasauliai. Tačiau laikai keičiasi, ir ekologiški drabužiai tampa naująja mada, kuriai abejingi neliko ir garsiausi pasaulio dizaineriai.

Ekologiškų drabužių gamyba

Ekologiškais audiniais gali tapti be jokių chemikalų auginti ir vėliau apdoroti linai, medvilnė. Prabangiems drabužiams ir aksesuarams naudojami bambukai ar jūrų žolės. Paradoksalu, bet pigiausias ekologiškas audinys gaminamas iš kanapių pluošto. Beje, ekologiškiems drabužiams gaminti gali būti naudojama ir natūrali oda, tik ji turi būti gyvūno, mirusio natūralia mirtimi. Ekologiški drabužiai ar avalynė negali gimti skurdžiuose ir sveikatai pavojingose siuvyklose. Už darbą privaloma mokėti gana aukštą atlyginimą, o darbo sąlygos turi būti itin geros. Deja, drabužiai iš ekologiškų audinių vis dar yra kelis kartus brangesni už įprastus. Be to, retas dizaineris imasi kurti ekologiškas kolekcijas, tad tokių drabužių dizainas yra itin paprastas ir kiek skurdokas. Kita vertus, ekologiški drabužiai turi ne vieną gerą savybę. Jie ne tik palieka žalią pėdsaką ateities kartoms, bet ir itin tinka alergiškiems žmonėms.

Ekologiška medvilnė - kas tai?

Linas, medvilnė mums atrodo gerai pažįstami, todėl apie juos kalbėti lyg ir nebereikia. Šie pluoštai, skirtingai nuo vilnos bei šilko, yra augaliniai. Jie sugeria mažiau drėgmės, negali „pasisavinti" ir perdirbti su prakaitu išsiskiriančių toksinų, tačiau yra pralaidūs orui, lengvi ir puikiai tinkantys apatiniams drabužėliams. Tačiau yra vienas didelis „bet": medvilnė yra labiausiai tręšiama ir pesticidais purškiama kultūra visame pasaulyje. Medvilnei auginti naudojami tik 3% dirbamos žemės, o pesticidų - 25%. Žinoma, dėvėti įprastos medvilnės drabužius nėra taip pavojinga, kaip, pavyzdžiui, valgyti pesticidais užterštą maistą. Nors tai, kad mūsų oda taip pat valgo viską, kad prie jos prisiliečia, galima teigti visai tiesiogine prasme. Be abejo, net ir ne ekologiškos medvilnės drabužėliai yra žymiai geresni mūsų odai, nei pačios geriausios kokybės sintetiniai. Tačiau, jei rūpi mūsų planetos gerovė, žemės ir žmogaus ekologija, ir jei tik yra galimybių, geriau rinktis ekologiškos medvilnės drabužius. Bent jau apatinius. Ekologiška medvilnė auginama nepurškiant pesticidais, išlaikant natūralią pusiausvyrą, tausojant aplinką. Ji renkama rankomis. O štai be galo greitai augančiam bambukui tiesiog nereikia nei trąšų, nei pesticidų. Bambuko audinys, kaip ir vilna su šilku, yra higieniškas, puikiai sugeria drėgmę, pralaidus orui, o drabužiams suteikia švelnumo ir minkštumo.

Kodėl verta atsisakyti sintetinių drabužių?

Natūralūs audiniai - vilna, šilkas, kanapės - leidžia kūnui kvėpuoti. Ir ypač gera juos vilkėti, kai lauke karšta. O sintetika? Ji turi pranašumų, geriau sugeria drėgmę, sintetinius drabužius patogiau dėvėti kelionėje ar sportuojant. Tačiau tai netikra. Jie gaminami iš naftos produktų: poliamidas, akrilas, poliesteris, nailonas, acetatas, spandeksas, melaminas... Visa Mendelejevo lentelė. Argi keista, kad sintetiniuose drabužiuose esančios cheminės medžiagos gali kenkti? Sintetiniai drabužiai turi alergenų. Geltonuose dažnai būna chromo, juodiems, mėlyniems ar rudiems naudojamas fenilendiaminas. Metalinėse drabužių detalėse (kniedėse, užtrauktukuose, sagtyse) gali būti nikelio. Kad spalva išliktų sodri, o drabužis nesiglamžytų, nesusitrauktų, naudojamas formaldehidas, kuris gali sukelti net astmos priepuolius. Įtariama, kad jis yra dar "piktesnis": gali turėti įtakos vėžiniams susirgimams. Gal ir nereikėtų labai bijoti sintetinių monstrų, bet žinoti, kad jie ne tik blizga ir gražiai aptempia figūrą, turbūt nepakenks.

Kodėl turėčiau mainytis drabužiais?

Drabužių mainai yra ekologiškai sąmoningas būdas atsikratyti savo drabužių, kurių jau seniai nedėvėjote, bei mainais gauti tokius rūbus, kurie jums patinka ir kuriuos jūs dėvėsite. Šitaip jūs ne tik padedate atnaujinti garderobus kitiems, bet ir atnaujinate savo drabužinę neišleisdami nė cento!

Šiuolaikinis „žaliasis” gyvenimo būdas egzistuoja turbūt dar nuo hipių laikų, tačiau idėja gyventi eko-sąmoningai, taikoje su gamta, šiuo metu yra paplitusi tarp pačių įvairiausiu rasių, religijų ir politinių pažiūrų žmonių. Mes visi turime kvėpuoti švariu oru bei valgyti kuo sveikesnį maistą. Tai yra taip pat darnaus vystymosi klausimas: mes turime užtikrinti, kad žmonija (mūsų vaikai…) tęstų egzistavimą Žemėje. Vienas pagrindinių darnaus vystymosi aspektų yra vengti nereikalingo resursų eikvojimo ir mažinti naujų atliekų atsiradimą. Kaip sakė kažkieno pro-pro-pro-prosenelė, „vieno žmogaus atliekos kitam yra lobis.” Turint tai omenyje, bei atsižvelgiant į mūsų atsakomybę už mūsų planetą, yra visai logiška ir naudinga pakartotinai naudoti rūbus (ir ne tik juos).

Kaip atpažinti ekologiškus drabužius?

Šiuo metu pasaulyje yra naudojamos specialios ekologiškų produktų ženklinimo sistemos, kurios padeda vartotojams atpažinti gaminius, kurie mažiausiai kenkia aplinkai.„Oeko-Tex 100“

Tekstilės srityje vyrauja Oeko-Tex 100 aplinkosauginio ženklinimo schema (tik tekstilės gaminiams). Šį standartą sukūrė keletas Europos institutų. Suteikus ženklą nuolat vykdoma produkto atitikimo standarto reikalavimams kontrolė (ne mažiau kaip du kartus per metus). Šiuo ženklu buvo pažymėta daugiau kaip 25000 gaminių, iš kurių net 70% pagaminti Europoje.

 

„Gėlė“Gėlė — tai skiriamasis ekologinės kokybės ženklas, kuri kartu yra ir savanoriška ekologiškų prekių ir paslaugų reklamavimo priemonė. Jį įsteigė Europos Ekonominės Bendrijos Taryba. Šis ženklas buvo suteiktas daugiau nei 250 gamintojų ir paslaugų teikėjų produktų, iš jų 61 tekstilės gaminiui.
 

Powered by Joomla!. Designed by: Free Joomla Templates, ecommerce hosting. Valid XHTML and CSS.

Mes turime 6 svečius online