Saturday 23rd of September 2017

logo

Ekologiška kosmetika

Ekologiška kosmetika.

Ar dažnai pirkdami kremą, šampūną, muilą ar plaukų dažus peržvelgiate jų sudėtį? Pasidomite, kokią įtaką mūsų sveikatai jie gali turėti?

Kiekvieną dieną spaudoje ir televizijoje reklama mus kviečia įsigyti naujos formulės šampūną, jaunystę gražinantį kremą ar kitokį grožio eleksyrą. Visi šie nuostabūs produktai gražiai supakuoti, puikiai kvepia ir pabandžius netgi veikia.

Dažniausiai užmetus žvilgsnį į šampūno pakuotę, akį džiugina miško uogos, vaisiai, gėlės ir kitos gamtos gėrybės. Tačiau,  pažvelgę į šampūno sudėtį, pamatome daugybę nesuprantamų pavadinimų. Norėdami sužinoti ką jie reiškia, turime iš peties paplušėti, bet gauti rezultatai dažnai smarkiai nustebina.

Imkim kaip pavyzdį šampūną X . Reklamoje girdime, kaip jis puikiai maitina plaukus įvairiais vitaminais, nuo kurių jie tampa tvirti ir žvilgantys. Tačiau tie, kas stropiai mokėsi biologijos pamokose, turbūt prisimins, kad  mūsų plaukai, kuriuos matome išorėje iš tiesų jau yra negyvi, lygiai taip, kaip ir nagai. Juose nėra nei kraujagyslių, nei nervų galūnių, būtent todėl mums ir neskauda, kai juos kerpame. Tik kam tada plaukui vitaminai, jei jis ir taip yra negyvas?

Stebina kitkas. Reklama nemeluoja, šis šampūnas iš tiesų veikia. Plaukai puikiai išsiplauna, tampa purūs, lengai šukuojami, storesni. Tik šį efektą suteikia ne vitaminai, o pigios ir dažnai agresyvios cheminės medžiagos. Stiprūs cheminiai plovikliai, tokie kaip Sodium Lauryl/Laureth Sulfate, PVP/VA Copolymer puikiai išplauna plaukus, tačiau pažeidžia jų paviršių. Kitos cheminės medžiagos, dažniausiai gaminamos iš naftos produktų, padengia plauką sluoksniu, kuris sukuria storumo įspūdį ir neledžia jam skilinėti. Galima pamanyti, kad viskas yra puiku, plaukas vis tiek negyvas, tad koks skirtumas, kokios tos cheminės medžiagos.

Tačiau yra keletas bet:

    nuo agresyvių plaunančių priemonių plaukai silpnėja, skilinėja ir būname priversti toliau naudoti šampūnus su cheminėmis medžiagomis, kurios juos apklijuoja ir vizualiai pagrąžina;

    
šio šampūno patenka ir ant odos. O čia jau ir prasideda problemos, kuomet dirginama oda, atsiranda pleiskanos (kurias jau kiti šampūnai naikina), silpnėja plaukų svogūnėliai (dėl ko lėčiau auga, arba visai išslenka mūsų taip puoselėjami plaukai), nuodijamas organizmas.

Prastesnė situacija su kremais, kuriuos tepame tiesiai ant odos ir medžiagos Diazolidinyl Urea, Imidazolidinyl Urea, Petrolatum, bei dešimtys kitų cheminių junginių nesuprantamais pavadinimais patenka į mūsų organizmą.

Kosmetikos gamintojai dažnai tvirtina, kad oda patikimas barjeras, kuris mus apsaugo nuo žalingo aplinkos poveikio ir, tuo pačiu, nuo cheminių medžiagų,  esančių kosmetikoje. Tačiau, kaip tada mūsų odą maitina taip reklamuojami kremai su vitaminais A, E, Q10, kolagenu?

Tiesa, gamintojai mums duoda tai, ko iš jų reikalaujame: spalvotus, kvepiančius, putojančius, skanius, gerai ir greitai veikiančius gaminius. Tik pareikalauti geros sudėties pamirštame, dažnai dėl to, kad nežinome ir nematome kas yra viduje.

Žemiau rasite sąrašą cheminių junginių, kuriuos tepame sau ant veido, mielai plauname plaukus, bei kitokiais būdais kasdien naudojame. Ar verta, spręskite patys:

  1. Diethanolamine (DEA), Triethanolamine (TEA) – dažnai naudojami kosmetikoje kaip emulsikliai ir putojančios medžiagos. Gali būti alerginių reakcijų priežastimi, dirgina akis ir sausina plaukus bei odą. DEA ir TEA yra amoniako junginiai, todėl gali formuoti vėžį sukeliančius nitrozaminus (kancerogeninius cheminius junginius). Toksiški, jei naudojami ilgą laiką, ir absorbuojami į kūną;

 
2. Diazolidinyl Urea, Imidazolidinyl Urea – tai plačiai naudojami konservantai. JAV dermatologijos akademija juos nustatė kaip svarbiausią kontaktinio dermatito priežastį. Šie chemikalai turi du prekybinius ženklus: Germall II ir Germall 115. Nei vienas iš Germall chemikalų neturi gerų antigrybelinių savybių, todėl jie turi susijungti su kitais konservantais. Dėl šių chemikalų formuojasi formaldehidai, kurie gali būti toksiški;

 
3. Methyl, Propyl, Butyl ir Ethyl Paraben - naudojami kaip antibakterinė medžiaga, todėl ilgėja produkto galiojimo laikas. Tyrimai parodė, kad ilgai naudojant gali sukelti hormoninius pakitimus, būti daugelio alerginių reakcijų ir odos išbėrimų priežastimi. Plačiai naudojami, nors žinomi kaip toksiški;

 
4. Sodium Lauryl/Laureth Sulfate – pigus, šiurkštus ploviklis, naudojamas šampūnuose dėl valančių ir putojančių savybių. Dažnai išgaunamas iš naftos ir maskuojamas pseudo – natūralioje kosmetikoje su žodžiais „išgautas iš kokoso“. Dirgina akis, sudaro galvos odos atplaišas, panašias į pleiskanas, odos bėrimus ir kitas alergines reakcijas;

 
5. Petrolatum – taip pat žinomas kaip naftos želė, šis mineralinio aliejaus darinys kosmetikoje yra naudojamas dėl minkštinančių savybių. Neturi jokios maitinamosios vertės odai ir gali trukdyti natūraliam kūno drėkinimo mechanizmui, sukeldamas sausėjimą ir odos skeldėjimą. Gamintojai petrolatum naudoja dėl to, kad jis yra neįtikėtinai pigus;

 
6. Propylene Glycol – geriausiu atveju tai augalinis glicerinas, maišytas su grūdų alkoholiu, kurie abu natūralūs. Paprastai tai sintetiniai naftos chemijos mišiniai, naudojami kaip drėgmę palaikanti medžiaga. Žinomas kaip galimas alergijos, dilgėlinės ar egzemos sukėlėjas. Kai skaitydami etiketę atrandate PEG (polyethylene glycol) ar PPG (polypropylene glycol), saugokitės – jie giminingi sintetiniams;

 
7. PVP/VA Copolymer - iš naftos išgauti chemikalai, naudojami plaukų lake, modeliavimo priemonėse ir kitoje kosmetikoje. Taip pat gali būti toksiški, o jautriems žmonėms įkvėpus gali pažeisti plaučius;

 
8. Steralkonium Chloride – amonio junginys, naudojamas plaukų kondicionieriuose ir kremuose. Sukurtas audinių industrijos, kaip audinių minkštiklis ir yra daug pigesnis, jį lengviau naudoti plaukų kondicionierių gamyboje, nei augalinius proteinus, kurie yra tinkamesni plaukams. Sukelia alergijas, toksiškas;

 
9. Synthetic Colors – naudojama tam, kad kosmetika būtų „graži“, sintetiniai dažai, kartu su sintetiniais plaukų dažais, turi būti vengtini bet kokia kaina. Etiketėse jie bus pažymėti FD&C arba D&C, priklausomai nuo spalvos ir skaičiaus. Pavyzdžiui, FD&C Raudona Nr.6/ D&C Žalia Nr.6. Dauguma sintetinių dažų gali būti kancerogeniniai. Jei kosmetikos sudėtyje jų yra, nenaudokite jos;

 
10. Synthetic Fragrances – sintetiniai kvapai, naudojami kosmetikoje, gali turėti iki 200 ingredientų. Nėra jokių galimybių sužinoti, kokie tai chemikalai, jei ant etiketės paprasčiausiai parašyta “fragrance“(kvapai, aromatai). Kai kurių problemų, kaip galvos skausmas, svaigimas, išbėrimas, padidėjusi pigmentacija, stiprus kosulys, vėmimas, odos niežulys ir t.t., priežastis gali būti šie chemikalai. Patarimas: nepirkite kosmetikos, kuri turi žodį „fragrance“ (aromatai, kvapai) ingredientų etiketėje, jeigu nenurodyta, kad tai yra augalinės kilmės.

Galbūt žvilgtelėjote į savo šampūno sudėtį? Tikrai verta.
Turbūt kilo klausimas: „Kaip apsaugoti savo sveikatą?“

Paprasto sprendimo nėra, teks nuo šiol domėtis, ką dedame ne tik sau į vidų, bet ir ant odos. Galime rinktis brangesnes, bet saugias, natūralias arba ekologiškas priemones. Galbūt mums ir pačios kosmetikos mažiau reikia, leiskime odai pailsėti, pasidžiaugti saulės spinduliais, vėjo dvelksmu ir vandens gaivumu.

Šaltinis: 
www.sveikasirjaunas.lt

 

Powered by Joomla!. Designed by: Free Joomla Templates, ecommerce hosting. Valid XHTML and CSS.

Mes turime 3 svečius online